Šelmė ta Kviklytė. Įėjęs į kambarį išgirsti jos plonučiuką balselį miauksėjimą ir pasirodo Ji – Kviklytė griūdama nugriūna priešais, ima meilintis, vartytis, sukiotis apie nosį – nori nenori pamatysi ir turėsi tiesti ranką paglostyti į kurį veiksmą ji visuomet pirmiausiai krūpteli, tada griūna suktis apie ranką, lenkia galvelę, trinasi, šypsosi, tada kažko išsigąsta, na, to artumo, atšoka, vėl atlekia griūdama vėl meilintis:)Žodžiu, ji labai nori bendrauti, labai meili ir miela ir tik nedaug progų turi tam parodyti, nes savi ne taip dažnai čia būna ir glostinėjasi, svetimų privengia, atėję kažką rinktis kadangi ir yra svetimi tai jos meilaus griuvimo nepamato ir lieka Kviklytė laukti savų, kurie neateina taip dažnai… žodžiu, pasaka be galo ir jos laukimas namų ir savų rankų kasdienai vis be pabaigos ir iš naujo… žodžiu… Katės tokios jau yra, kad jas reikia pastebėti, o jas pastebėti gali jei būsi savas, o savas būsi jei būsi dažnai ir po ilgiau, o tokių besirenkančių mažai…
Tai va, ratas gyvenimo sukasi, Kviklytė namų ir rankų neturi, o jų labai nori, tai tą supratot ir, tikimės, pastebėsit bent iš skelbimo, patikėsit jos gerumu ir mielumu ir priglausit kad po mėnesio grįžtumėt su šūsnimi nuotraukų ir glėbiu įspūdžių kokia mieeela katyte Kviklytė Jūsų namuose atsiskleidė po savaitės ar dviejų.
Greta meilinasi Kviklytė;)
Metinė, sterilizuota