Marselis

Net jei būtumėt Kaščėjus nemirtingasis ir savo širdį slėptumėt adatos galvutėje, o ją kiaušinyje, kiaušinis glūdėtų mistiniame, elektroniniame paukštyje, o paukštis kalėtų apkaustytoje, kai šiais laikais tai matyt su automatiniu, slaptažodžiu iš šimto ženklų užrakintoje ąžuolinėje skrynioje, oi, gal seife;), o ta skrynia ar seifas kabėtų pačioje aukščiausioje Lietuvos pakraščio girioje ant aukščiausio kalno (gal Rambyno?) augančioje pušyje ant vėjyje besisūpuojančios grandinės… net tada šis katinukas, Marselis, ją pasiektų, surastų, nuraškytų ir sudaužytų visą meilę pasiimdamas sau.