Mokas

Mokas. Vis noriu jį parodyti – jau po pusės metų išlindusį iš stalčiaus, kuriame saugiai spėdavo pasislėpti vos išgirdęs žingsnius, kad kažkas įeis į kambarį. Išlindo, jau užtinkamas ir dienos metu, kambario draskyklėje, ant narvo, kažkur kur jau matomas:) Tai jau drąsus katinukas:) Labai ypatingas ry-iukų mylėtojams – trumpas, drūtas, apvalus, su basetiškai liūdna akių forma:) Veidelis – penki balai! Mielas. Norisi glausti. Tik ne dabar, dabar jokių šansų glausti – jis paniškai bijo. Ankčiau bijojo, kad jį pamatysi, dabar jau to nebijo, bet bijo kad norėsi paliesti. Tai jau ne. Iškart neria atgal į savo saugų stalčių, susipakuoja, žodžiu. Po pusės metų gal jau ir nesipakuos.

Ar kas nors gali norėti tokio laukiniškumo katinuko? Retas kuris. Nu labai labai retas. Prarandu tikėjimą, kad vis dar yra vienas kitas žmogus, kuris suprastų, kad katinas stresuoja taip, kad pradės naujoje vietoje ėsti po savaitės, į wc nueis po keletos dienų, o iš stalčiaus ar palovės išlįs po kelių mėnesių ir pasirodys dienos metu savo naujuose namuose dienos aky, o tada jau rodysis dažniau, ilgiau, o po metų jau gal ir paliest išeis. Arba ar iš viso yra žmoių tai suprantančių??

Tai toks Mokas.

Kadangi vis dėl to dalinuosi postu tai tikėjimo nesu praradusi galutinai;) Katinuku tai tikiu, žinau, kad su juo viskas gerai, kad jis pripras, nesvarbu po kiek laiko.