Na, kokia čia labai istorija – kažkada buvo, net galit neabejoti, geidžiamiausias mažas kačiukas, žydraakis, siamo mišrūnas, bet laikai keičiasi, laikas eina ir nueina – esi priklausomas nuo žmonių, ką jie dėl tavęs padaro tą ir turi, esi naminis, bet dažnai tas nepadeda, kartais net trukdo, nes būtum miškų gyventojas tai rastum gilumoj raistą ir jame apsigyventum, žalčiu šliaužotum. Kaip pavyzdys😅
Kai naminis tai spraudiesi prie žmogaus, o mūsų visokio supratimo esame. Samui nesisekė, nuo mažo neužtaikė matyt ir tada, užpuolus odos ar parazitų bėdoms, nebuvo kas jam padėtų.
Nekastravo, susimušusio su kitais likimo broliais negydė, parazitų nenaikino, ausys apkandžiotos, apsiraitę nuo visokių bėdelių, dar kas įsimetė, ne kažką vaizdelis kai galvelė vien žaizdelės, ane? O kai dar tampi išoriškai atstumiantis tai žmonės įpratę baubais tikėti arba jų prisigalvoti, katinas baisus, užkrės (ką?kuo?… nesvarbu, nieks atsakymų neieško, tiesiog sako bijau ir lauk, katinai, iš kiemo)
Užklydo užtaikė pas tokius, kurie pagavo, atvežė šitą dabar Puntuko akmenuku apsimetantį katinulį gerą gerą, kuklų kuklų, akis nuleidusį net išskirtinę žydrumą nelabai pamatysi.
Tiesa, keletą mėnesių gydėm, galvelė ilgokai kasdien kaip naujai grietinės puodynėje pabuvojusi rodėsi – balti vaistai ją dengė, tepalai gydė, ramino sudirgusią odą, ausis net į vidų kampeliais užsiraičiusiais valėm, lašinom, lašalines po oda „ukolus” oi! į raumenį vis stipresniu besudarantį.
Na, ir ką, galiausiai turim ką turim, daugiau jau niekaip neišlauši – Samas tvirtas, drūtas, apvalus, daug miegantis, ramus, gerai įglosčius katiniškai įsimurkiantis, paniurkius a la supykstantis savo bedante burnyte grybštelia už pirštų, bet murkt nenustoja.
Mes daugiau dėl jo nieko negalim, net kambaryje palikt laisvai gyvent negalim- kačių daug, jis kuklus, lenda kokian plyšin ir tūno, valgyt nelenda, sarmatijasi pasivaikščiot, taip gali rast kur kampe susigūžusį ir peralkusį ir benusibaigiantį. Tai saugom, maitinam ir glostom vis tame pačiame narve. Ir Jums rodom🤗
Reikia namų seniokui, paprastų namų kur šilta, ramu, tyku, nėr mažų vaikų, nėr šunų, kačių, tik rūpestingas žmogus ir jo po namus vaikštanti širdies šiluma🧡
Kastruotas, apie 10 metų akmenukas, Puntuko brolis, Samas vardu🤗
kometaruose – video koks mielas katulis
370 612 32962
jei negalim atsiliepti prašom rašyti SMS žinutę, perskambinsim kai tik galėsim, arba rašykit į messinger.
Ačiū visiems padedantiems:
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija
a.s. LT417044060002546192, SEB bankas
Mus galite paremti per Contribee: https://contribee.com/utenosgyvunugloba
Mes labai laukiam paramos per PayPal: https://www.paypal.com/donate/?hosted_button_id=E3EET9QF7822S