Nelaiminga šuo ta Aira. Aštuonerių metų. Šarpėjas. Tai ne labradoras, kuriuos visi myli arba vokiečių aviganis, kurių visi nori, arba ne eilinė gražuolė paprasta mišrūnė, su visokiu charakteriu, bet dažniausiai su įveikiamu bele kuriam. Tiesiog labai labai gaila, kad ji yra sargi ir yra kambarinė, ir skirta tik tikram šios veislės mylėtojui, gal būt tam, kuris jau turėjęs šarpėjų, žino jo būdo niuansus, žino, kad savam šis šuo ir meilus, ir mielas, bet nuo svetimų reikia pasaugoti. Atėjęs į namus negali tiesiog sakyt ei, labas ir tiesti ranką – Aira budi! Jai reikia žmogų pristatyti, supažindinti, leisti suprasti, kad atėjo pageidaujamas, kad bendrausit. Tada Aira stebės, meilės nerodys, bet ir nepuls iš namų vyt su skambaliukais. Žodžiu, šeimininkai turi būti protingi, atsakingi ir supratingi. Savo šuns Airos, ir svečių atžvilgiu.
Todėl ir ieškom Airai tik tokios šeimos, kurie turėjo charakteringą tokį šarpėjų, jį mylėjo ir pasiruošę priimti dar vieną, kuriam padėtų, kad jis gyventų. Šuo nekaltas, kad yra toks, tokios veislės, tokioje padėtyje kai neturi pasirinkimo. Likimas jam renkamas.
Aira, 8 metai. Ieškosi sau namų.
862410686
Anykščiai.
(nuotraukų autorė Lalezer Varbliauskienė)
P.S. ir dar nepasakiau – juk įsivaizduojat kokio nerealaus grožio maži šarpėjų šuniukai?Kaip stebuklingi gyvūnai… Tai Aira buvo padovanota kai buvo mažulytė pasakiška gražuolė trisdešimtmečio proga. Žiauriai liūdna… Niekam nereikalinga. Jau nebe princesė….