Iškart, kad neerzinti nesusipratusių – jai 10 metų. Kasdien duodami papildai sąnariams, nes jei be jų, po tokių sniego gainiojimų jai skaudėtų kojas, gal net pašlubuotų.
Kai eini pasiimti Aros nusiteiki, kad lėksi be stabdžių – ji nešasi kaip jaunas jautukas per pievą, jėgos turi OJOJOJ!Straksi, liuoksi, pribėga, pašoka žaisdama.
Begaliniai, be galo mielas šuo. Gerumo pas ją tiek pat kiek ir jėgos. Labai bendraujanti ir matanti žmogų. Laksto, uodžia, lekia, bet pašaukta iškart bėga artyn, pasišokėja, glaudžiasi, dievina kasymus ir glostymus, griūna apversdama pilvelį – kasyk! Ir taip kiekvienam, piktumo pas ją nulis, nerasta tokio jos jausmų gamoje.
Metai pas mus, paėmėm nuo grandinės prie tvarto kur saugojo matyt grandinę. Pas mus gyvena prie būdos, nes voljere negautų tiek dėmesio, o dabar ji jaunesnė nei prieš metus, išgražėjo nuo glostymų, nuo bendravimo, jaučiasi saugi ir rami, visus mato, visi mato ją.
Pagalvojom, kad gal vis dėl to ir jai atsirastų žmonės ją dievinantys ir jai skiriantys dėmesį ir meilę kasdien ir nuolat. Tokie žmonės, kurie negalvotų apie save „vaje, numirs, bus gaila, kiek ir tegyvens…” ar pan, bet imdami žinotų, kad nesvarbu kiek, bet svarbu kaip ir imtų ne vien dėl savęs, jaunystę, bet dėl jos, jos noro gyventi su žmogumi, bendrauti.
Ji nuostabus šuo vertas pačių šilčiausių žmonių. Beje, ji myli vaikus, nes ji myli visus:)
Ir tik nuosavas namas/sodyba/vienkiemis. Tikrai ne butas dėl jos storo kailio kuris ją šildo net miegant ant sniego, dėl laiptų ir dėl judėjimo – jai reikia kasdien ir nemažai lakstyti, vaikščioti į jos žygius.
Kas negalvojat apie save, bet apie ją ir jau ją pamilot skambinkite tel. 861232962, pakalbėkim:)