Atis. Nuotraukose atrodantis stambesnis nei realiai. Realiai tai toks biškiuką paauglys rodos, pastįpęs ilgomis kojomis, na, toks tipiškas laikos mišrūnų ir dar kažkokių mišrūnų mišrūnas:) Šuniukas, kuriam dar daug reikia laiko, kad atitaisyti tai ką žmonės neišmanydami ką su šuniu veikti ir nesukdami sau dėl to galvos, darė su juo nuo mažo. Nes manantys, kad viskas su šunimis aišku, tiesiog, kaip dar daugelis, pasiėmė mažą šuniuką tam, kad užaugęs būtų sargas, t.y. vis dar tradiciškai, būtų pririštas kieme ir saugotų neįvardijamus dalykus, lotų kai reikia, t.y. kai kas vogs tuos dalykus arba ateis į kiemą ir tada turi aploti, arba elgsis negerai kai los perilgai, pergarsiai, neužsičiaups kai rėksi ant jo, kad jau gana, šunie, jau palojai, a la pasargavai, dabar tylėk, ale šuo ant grandinės, durnelis, nenustoja, ant jo reikia garsiau šaukti…oi, vargas su tais gyvais sargais, sakytume tikrai pats laikas pereiti prie kameros ant medžio pakabintos, dar kokios nors sirenos, įsijungiančios kai kiemo perimetrą kas nors peržengia… oi, gal tokių nėra, nežinoma, bet, nu kažką….
Žodžiu, šuo pririšamas ir tiek žinių. O tada jam išaugus, pradeda nutrūkti, stengtis pabėgti, gaudomas ir rišamas atgal, jis jau nenori, nesileidžia, pridaro bėdos, neina susitvarkyti priversti paklusti, jau aišku, kad durnas, anot nesusitvarkančių, tas šuo, tampa našta bėda problema geriausia būtų nušauti jei jau kitaip neina susitvarkyti. Kartais pavyksta – atiduodamas į globos namus.
Štai ir Ačio gyvenimo istorija šioje vietoje prasideda. Viskas globos namuose nuo pradžių tik jau su suaugusiu gyvūnu, kuriam reikia pasitikėjimą grąžinti, baimes nuraminti, įtikinti, paaiškinti, kad būna ir kitaip, kad viskas bus gerai. Tokiems aplaužytiems šunims reikia daugiau laiko. Namus surasti užtrunka, nes šunis suprantančių, su šunimis dirbančių-gyvenančių kad jiems būtų gerai, ne tiek jau ir daug.
Atis labai gražus, ir draugiškas, ir nemokantis būti visiškai draugišku, nes paprasčiausiai nežino nemoka kaip elgtis. Beprotiškai nori bendrauti. Nori bėgioti, šoklus, greitas, skraiduolis, jaunas, nenustygstantis, prisibijantis nežinomų garsų, judesių, situacijų, nenorintis būti uždaromas po lakstymų į voljerą, mums tai tik paurzgialiojantis, o tiems, saviems, net nesileidęs nei pagaunamas, nei antaklį uždedamas. Bet jau mus mylintis, mumis pasitikintis, kurie jam rodom kitokį elgesį, tik dar vis turintis mokytis toliau, pažinti gyvenimą kitaip.
Daug kalbam, nes dar nėra kastruotas, tai dar ir nėra labai dovanojamas, nes po kastracijos dar kai kuriems dalykams aprimus, jau savaime į gera susidėlioja tai jam dar visko reikia – dar laiko, dar kastracijos, dar dėmesio, bendravimo kad jau laisviau galėtume pažinę jį patys ir kitiems leisti bendrauti. Tai tik rodom labai gražų šuniuką, džiaugiamės, kad jam viskas keičiasi į gera, padėsim jam viskuo.
861232962 (jei negalim atsiliepti prašom rašyti žinutę – perskambinsim. Arba rašykit į messengerį)
Ir mes visada laukiam ir esam be galo dėkingi už jūsų kad ir keleto eurų indėlį padedant mums padėti jiems:
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija
a.s. LT417044060002546192, SEB bankas
Mus galite paremti per Contribee: https://contribee.com/utenosgyvunugloba
Mus galite paremti per PayPal: https://www.paypal.com/donate/?hosted_button_id=E3EET9QF7822S