Čita vos virš metų amžiaus, bet čia pagal amžių, o pagal apvalų, pilną, minkštą jau gerokai pamaitintos katės kūnelį tai sakyčiau suaugusi seniausiai. Bet dar visai jaunutė, visai pašėlusi, linksma, žaisminga ir ne taip kad tik nerūpestingai, bet taip gyvai, taip aktyviai, smalsiai žaidžianti kaip ir smalsiai, su užsidegimu peles gaudanti. Sakyčiau, net ne su užsidegimu, o su azartu, tuo labiau, kad kartą globėjai ją pagyrus tai dabar jau Čita tiesiog negali sustot – neša ir neša graužikus, o jų atsargos niekaip nesibaigia, nes juk kaimas, pastatai, laukai tai nešt yra iš kur. Maitinama Čita puikiai, įvairiu asortimentu tai peles valgyt, žinoma, jai nei lygis, nei poreikis, bet jau gaudyt ir sulaukt globėjos pagyrų! Dabar globėja, net susilaiko, nes bijo, kad kartą duris pradarius kojos nebus kur dėti per pilkuosius graužikus išdėliotus… ajaij ajaij, o kas galėjo pagalvoti kai atklydo vos pusmetinė Čita vasaros pabaigoje į šį kiemą tai buvo liaunutė, kūdutė išsigandusi kad sunkiai gaunasi prieglobstį ieškotis, jau gal ir viltis buvo bepasibaigianti ir va, rado žmogų, žmogaus namus. Jos rūpesčiu buvo sterilizuota ir dabar ja rūpinasi, nuolatinių namų ieško, su ašaromis, su skausmu, bet kitaip negali žmogus, nebus kam katyte rūpintis greitu laiku.
Tai ką apie Čitą dar reikia žinoti?Būtina žinoti, kad ji ne šiaip snaudžianti, ji aktyvi, žingeidi ir taip žaisminga, kad net pamiaukdama puola kokią jai pasiūlytą „auką” – žaisliuką. Bet šeimininkei švelni, nagučių neskečia, gražiai žaidžia. Ir dar – jai būtinai reikia sodybos, kiemo, pievos, ne tik dėl peliukų, tų galėtų ji ir negalabyti, bet jai reikia žolės, medžių karstytis, reikia balų po lietaus jei ne tam kad braidžioti, nes to ji, žinoma, nemėgsta, bet tam, kad gertų drėgmę ir jaustų, kad gyvena, o ne džiūsta kambario sausu oru.
Čita labai miela, katiška, daili metinukė, sterilizuota, vakcinuota, matroniškai nuganyta:) apvaliu pilvuku ir vis globėjai kaskart iš parduotuvės grįžtant jos laukianti prie durų, pasitinkanti ne tik dėl jai kiekvieną kartą nešamų globėjos taip vadinamų lauktuvių, bet kad grįžtų jos žmogus, jos kompanjonas.