Dar vienas iš Begalinių grožių

Kategorija
Radę namus
Apie gyvūną

Perskaičiau gautą laišką – ramų, paprastą ir todėl sušildantį. Juk iš tikrųjų mus šildo ne įmantrūs, ne nudailinti, o paprasti ir nuoširdūs. Ir ne tik laiškai. Tai, kas turi vertę, neblizga.

Laiškas apie du, ir kaip pasirodė gavus nuotraukas, begaliniai gražius gyvūnus. Stebėtino apvalumo (net jaučiasi to apvalumo svoris), retos, išsiskiriančios spalvos – šviesiai dūmiškai pilkos rainuotų, vienas už kitą gražesnių katinukų – jauno, metinio katinuko ir tikriausiai jo motinos. Abu tikrai kambariniai buvę, tikrai kažkada kažkiek mylėti, bet, kadangi žmogaus meilė trunka tol kol trunka, o dažniausiai tolei, kolei yra patogu kažką mylėti, tai abu augintiniai kaip Grytutė ir Jonukas buvo išvežti į mišką ir paklaidinti. Kaip toje pasakoje jie duonos trupinių neturėjo, kelio matyt nenusižymėjo, arba gal buvo (yra) protingi ir supranta, kad per prievartą mielas nebūsi ir grįžti nėra ko, ėjo mišku ir priėjo, kaip ir turėjo būti – trobelę. Tik jiems pasisekė, nes trobelėje negyveno ragana. Atvirkščiai:) Ir katinukai gavo valgyti, buvo paglostyti ir pasiliko.

Žmogus nesistebi, kad jie tokie begaliniai meilūs, mieli, prieraišūs ir protingi. Iš ramaus jo dėstymo galiu pajusti, kad žmogus jaučia gyvūnus ir supranta, kad jie, nenuostabu, jog tokie, tiesiog, dauguma mūsų nesitikim tų savybių iš gyvūnų, nes dažnai jų negaunam iš savo rūšies atstovų, iš žmonių. Manom, kad jau gyvūnai tai tuo labiau negalės būti tokie.

Bet šie katinėliai tokie – kai žmogus sodyboje (ten negyvena nuolatos), katės jo tiesiog nepalieka, „sekioja iš paskos, glaustosi. Ypač mielas jaunas katinėlis, aš jį vadinu Pinčiuku, nes jis labai landus ir kartais net įkyrus, bet labai mielas. Katė pavydi, kai glostau katinėlį, ji žiūri, o paskui jį muša, duoda per ausį, matyt iš pavydo. Gal tai mama ir jos vaikelis. Nežinau, tik taip spėju, nes kartais atrodo, kad ji mažylį moko, auklėja. Katė taip pat labai prieraiši, nes laukia manęs toli už  sodybos ribos, prie miško, kai būnu išvažiavęs iš sodybos, iki vėlyvo vakaro“…

Šiems nuostabiems gyvūnams reikia nuolatinių namų, gal būt Jūs irgi turite sodybą ir joje nuolat gyvenat ir Jums tokie du pilni grožiai užpildytų tuštumą. Suteikit jiems namus, o mes padėsim jei reikės pasirūpinti jų kastracija/sterilizacija.

Katinėliai yra Anykščių r., miške, apie 7 km iki kelio Svėdasai-Anykščiai. Galime atvežti, tikrai nesunku, kad tik jiems padėti. Nes žmogus tuoj iš viso retai važiuos į sodybą, gal tik kartą per mėnesį. O katė lauks sodybos pakrašty, prie miško…

Čia katinėlio foto ir skelbimas:

Tel. 8 687 76652, 861232962