Kas per šuo, a?Nu, kas per šuo, ajaijajaij, nuostabus. Didžiulis, ilgomis kojomis, aukštesnis už vokiečių aviganį, didelio kūno, gražaus, žvilgančio, švelnaus, tankaus kailio. Protingas, paklusnus. Pasakai, „einam, Grantai, į lauką”, iškart sėdasi, laukia kol uždedi petnešas. Jei laukan išleidi vieną – lekia į laukų pusę nors iš kitos sodybos pusės, nedaug tolėliau, judrus kelias, bet ten nebėga, lekia į laukus pelių medžioti. Ir jam tik 10 mėn. Puikumėlis, o ne šuo. Draugiškas, mielas, va, atvažiavau, išlipau iš mašinos, Grantas į glėbį, tik išsilaikyt reikia kai toks apsikabina:) Nuo mažens kambaryje gyvena, tvarkingas, kai nori į lauką, pats duris atsidaro, išeina, tada pareina. Savo dabartinę šeimininkę saugo ir niekas jos nepalies. Ir į namus neįeit niekam jei nesi laukiamas. Bet šiaip niekaip to nepasakytum, juk esu jo kieme, bet jis gerutis visiškas. Ir su kitais šunimis sutaria, su patinais kieme gyvenančiais draugauja. Žodžiu, šuo, visapusiškai fainas.
Ieškomi namai gyvenimui kambaryje, nes jis myli žmones, įpratęs greta ir bendrauti kompaniją palaikyti, bet kad galėtų lauke išsilakstyti, kad būtų sodyba, didelė teritorija. Jokių grandinių ar gyventi vienam uždarytam, tik draugystei ir pasitikėjimui.
Nuotraukose taip gražiai sėdėjo, nes labai norėjo šeimininkės laikomo saldainio kurį galų gale ir gavo – užsitarnavo:)