Kerė

Kategorija
Radę namus
Apie gyvūną
Kerė.
Kai buvo mažutė tešliukė buvo baisiai mylima, na, žinot, visi maži šuniukai leliukai, visi mylimi (oi, būna išimčių, bet šįkart išimtis bus kita, lukterkit, tuoj išgirsit). Jie apvalūs, akutėmis-sagutėmis, mieli, striksi, jie džiaugias, jais džiaugias. Kerę buvo įsigyta vaikui, kad ugdytųsi atsakomybę, prižiūrėtų, rūpintųsi.
Kiek vaikas gali „rūpintis“?Dažniausiai savaitę. Netgi visai nerimta taip manyti, kad vaikas pasirūpins gyvūnu. Tam yra suaugę žmonės. O vaikas prie jų ir rūpindamasis kartu su jais ugdosi visa tai ko ir tikisi suaugėliai.
Kerė, sako, metus laiko labai šeriasi. Na, ir vaikas nenori ja rūpintis (ne dėl šėrimosi, apskritai), greičiausiai ir nesirūpino, teko suaugėliams. Bet, kaip sakiau, šeriasi. Truputis info – plaukų išslinkimas, lygiai taip pat kaip ir jų augimas – natūralus procesas. Organizmas keičia negyvas ląsteles naujomis. Visiškai normalu, jei per dieną iškrenta 60–100 plaukų. Aha… tai visai nemažai turint omeny, kad mes tik labai nedaug ne visi ištisai apaugę kailiu. Tai kaip galima norėti, kad kažkas nesišertų? Beje, Kerės tokio gražumo plaukas, tokio gerumo kailis – žvilga, prižiūrėtas švarus, švelnutis, pasaka kaip gerai užlaikyta šunelė.
Bet, kaip sakiau, vaikas nesirūpina. Ir Kerei atėjo laikas tą pačią dieną kai jau atėjo laikas iškeliauti iš namų. Bet kokiu būdu. Net nedrįstu galvoti kokiu būdu būtų iškeliavusi jei nebūtume priėmę. Neaprašinėsiu pokalbio ir galiausiai priverstinio mūsų sutikimo, bet po to visą dieną jaučiausi FE, tarsi aš būčiau savo lovinę, keturių metų, užsiaugintą, iki tol rūpintąsi (sterilizuota, vakcinuota) geriausią mieliausią draugę išgrūdusi iš namų. Na, aš geriau nusišaučiau nei taip padaryčiau, bet i už kitą tenka visuomet dalį to FE pergyventi.
Taigi, Kerė. Žema, apvali, plati, minkšta, švelni, protinga keturių metų, sterilizuota ir visa kita. Puiki šunelė, grožio tokio nerealaus. Miela. Nuo vakar sėdi pas mus. Vis dar santūriai kiekvieną pasitinka, bet nei kaukia, nei nervinasi – iš pažiūros labai rami, tik stebinti. Draugiška, mielutė. Norisi glostyti jos ausytes – tamsias, stačias ir tokias švelnias. Ir akys. Jos stebi. Vertina. Koks esi, žmogau? Tai koks jau čia, matot, visoks. Ir vistiek vadiniesi žmogumi.
Beje, Kerės šeimininkams, manau aišku kad nepasiseks vaikui atsakomybės išmokyti kaip kad ketino jam šuniuką padovanodami – pavyzdys sakyčiau nelabai koks:)
 
Prašom apsilankyti globos namuose, dirbam kasdien, įskaitant ir savaitgalius, ir šventines dienas, nuo 8 iki 16val. Tel.: 861278782 (iki 16val) arba 861232962 (po 17val)
O mes visada laukiam ir esam be galo dėkingi už jūsų kad ir keleto eurų indėlį padedant mums padėti jiems:
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija
Įm. kodas: 184211367
a.s. LT417044060002546192, SEB bankas
Mus galite paremti per PayPal:
https://www.paypal.com/cgi-bin/webscr?cmd=_s-xclick&hosted_button_id=4079633