Dar viena, į juodųjų kompaniją – nei juoda, nei raina, nei pilka. Kamuolinė, kompaktiška, nepaprasta. Garantuoju niekas tokio katuko tokiu kailiuku neturit! Arba parodykit tai patikėsiu:))
Prieš metus buvo sunku patikėti, kad ji kada nors taps tiek socializuota, kad prieis, leisis net paglostoma. Leidžiasi. Prieina, net pasitrina į kojas – pati prašosi paliečiama. jau nori bendrauti. Po pusantrų metų. Taigi, su laukinukėmis katėmis tikrai reikia turėti kantrybės. Ji atsiperka. Jei turi:)
Katytė, patys matot, neįprasta ne tik kailiuko spalva, bet ir akių forma – kaip kokio laukinio žvėriuko, tik neprisimenu kokio, forma nėra apvali, su „nuleidimu”:)
Ir snukutis nors nėra bukas, bet platokas, dar akys prideda – vizualiai atrodo plokštesnis.
Katytė labai ramaus, santūraus būdo, triukšmo pati nekels ir nepatiktų kitų keliamas. Taigi, labai tiktų vyresnio amžiaus žmogui norinčiam draugijos. Padėsiančiam katytei nebūti vienai, o ji atsilygintų tuo pačiu.
Jau laikas būtų rasti jai savo namus, juose dar kurį laiką vėl būtų baikšti, slapstytųsi, bet dabar jau nereikėtų metų, kad priprastų, pas mus pradžia padaryta:)))