Smilčius Mikis

Kategorija
Radę namus
Apie gyvūną
Dusetose vadintas Mikiu, aš daviau „pavardę“ – Smilčius, tai dabar kaip ponas bus vadinamas, Smilčius Mikis. Senas?Na, pagyvenęs šuniukas, mes turim ir tikrai senesnių. Meilutis, mažutis kaip žvirblis, be galo mielas šuneliukas. Geras geras. Nepaisant to, kad šeimininkus jis turėjo, bet jie kažkur prašapo, gal išsikraustė, gal patiems senatvės negalios, o tada artimieji išsiveža, o šuneliuko nepastebi. Lieka gyvūnas vienas kaip pirštas, eina gatve, žiūri žmonėms į veidus ieškodamas kad su kažkuo žvilgsniai susitiktų ir iš jų taptų aišku, kad gal duos kąsnelį?O gal pasikvies ciu ciu ciu, sakys, einam, aš tave pamaitinsiu, galės pas mane pasilikti, galėsim kartu kitą dieną į miestelį išeiti, tu juk pripratęs, va, vaikštai vienas sau, tai galėsim kartu. O smagiausia, kad pasivaikščioję, parduotuvėje duonos, dešros nusipirkę, pareisim abu kartu į namus. Aš išsivirsiu arbatos, atsipjausiu sau šlapdešrės, sumuštinį pasidarysiu ir tau atpjausiu, abu prisėsim (tu pritūpsi, žinoma), lėtai suvalgysim, aš tau galvą paglostysiu, tu uodegą pavizginsi, tada aš prigulsiu ar sėsiu pamezgėsiu, tu gulėsi ant kilimėlio kur netoliese galvą pasidėjęs, snausi vis pramerkdamas akeles, pasitikrindamas ar tavo sapnas nėra sapnas. Abu gyvensim.
Taip galėjo nutikti. Nenutiko. Smilčiukas Mikis ilgai (kiek ilgai, nežinau, dusetiškiai tikrai žino) prie daugiabučio gyveno (žmonės vadina tai valkatavimu), o aš sakau – gyveno. Koks skirtumas ar gyveni namuose, ar jų neturėdamas, vis viena – juk tai gyvenimas.
Davėm/skyrėm jam būdelę, kasdienį košės verdamos su mėsiukais davinį, sausiuko turi pastoviai, jo neribojam, suvalgys – dar įpilsim. Paglostysim galvelę vis kai prieisim, tik nedažnai – nėra tiek kojų ir rankų kad prie visų prieiti, tik pašerti, o papildomai, paglostymui tai kaip kada pasiseka kuriam.
Pasirūpinsim. Tik kai mažutis pramerks akele pamiegojęs, nematys priešais kažką virtuvėje besikuičiančios jo mylimo šeimininko nugaros…
Įkelsiu dar video kaip Smičiukas rankas laižo, kaip pasitinka pirmą kartą matomą žmogų ir kaip jo akelės šviečia.
Prašom apsilankyti globos namuose, dirbam kasdien, įskaitant ir savaitgalius, ir šventines dienas, nuo 8 iki 16val. Tel.: 861232962
O mes visada laukiam ir esam be galo dėkingi už jūsų kad ir keleto eurų indėlį padedant mums padėti jiems:
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija
Įm. kodas: 184211367
a.s. LT417044060002546192, SEB bankas
Mus galite paremti per PayPal:
https://www.paypal.com/cgi-bin/webscr?cmd=_s-xclick&hosted_button_id=4079633