Borisas/Boris

Boriso istorija su mumis prasidėjo kai buvo atsitiktinai užtiktas keletas dienų jau nevaldantis užpakalinių kojyčių.

Praėjo trys mėnesiai. Kasdienis jo globėjos Kotrynos darbas nepaisant kiek esi pats pavargęs rūpinęsis kitais gyvūnais, miego ir rodos pasibaigusių jėgų sąskaita. Ir Boris bėgioja kartais netvarkingai makaluodamas savo kojytes, kartais atsilikdamas jis nuo jų, kartais, jos nuo jo, nes šuniukas ypatingai skubrus – manau jam reikalas būti taške C būna pirmesnis nei jis spėja apie tašką A pagalvoti – jis nepaprastai judrus, hiperaktyvus, greitas mažius. Be galo žavus, mielo snukučio, milžiniško pirsirišimo, įdomaus charakterio pirma paurzgalioti, bet visus priimti, o savus žmones mylėti labiau nei pati meilė sugeba;)

Žodžiu, ištvermingumas, atsidavimas, negęstančiu fakelu liepsnojantis noras padėti, kad eitų, bėgtų, o Borio natūralus poreikis tai daryti ir abipusė meilė – dinamitas pakėlęs šuniuką ant visų keturių.

Boriui ieškomi namai. Žmonės, pasirengę spėti bėgti paskui Borį ir dalintis su juo dėmesiu ir meile.