Kai įėjau į kambarį tai jis sėdėjo viršutinėje lentynoje ir atrodė tiesiog murkso. Na, tiesiog, sėdi ir murkso. Bet užteko tik paglostyti, kaip atgijo, išsirietė, galvytę kiša, murkt kad ėmė! Kad laimingas, kad patenkintas, kad jį glostai, kad juo domiesi.
Jis Dryžiaus brolis. Jei to nežinotum, manytum, tėvas:) Nes dar stambesnis už Dryžių, na, niekaip jo prie paauglių nepriskirtum kas per žandų dydis-plotis, visas turinys ant akių net užkritęs iš to poniškumo:)Letenos storos, rainuotos ryškiai, uodega stora, apvalaina. Nu žodžiu, pasaka, o ne katinukas ir net negaliu įsivaizduoti kokio dydžio bus kai užaugs į katiną pusantrų metų, kai suaugs.
Ramaus būdo bus, kai pripras. Nes pradžioje ta pati pasaka – bijos, slėpsis, nesirodys, reikės būti kantriems, mylintiems, švelniems. Bet kai turi tikslą viskas įmanoma. Kai nori, kad jis būtų namų geroji energija, verta pasistengti.
Įkelsiu video kur glostau, pamatysit gyvai šviečiančias katinuko akytes.
Katinukas globojamas klinikoje, adresu Donelaičio 10, gavo vietą stacionare šeimininkų laukti. Galite jį pamatyti kasdien nuo 9 iki 20val, o šeštadieniais nuo 8 iki 16val.