Melsvis nuskriaustas. Matosi, net sakyt nereikia. Jis turėjo namus Jau nežinau kelintą kartą, bet kartą tikrai žinom – padovanojom prieš pora metų jauną storą, kuklų, nedrąsų katinuką. Grąžino kai, sako, išvyksta į užsienį. Tradiciškai. Na, su katinu, jei važiuoji neturėdamas kur apsistoti, nuomosies su daugmaž arba nei daug nei maž pažįstamais/nepažįstamais, suprantama, katino dėžėje neatsineši į kambarį. Bet ką gyvūnas kaltas?Nieko. O turi atkentėti. Visus mūsų poelgius, atvykimus, išvykimus, žodžiu, mūsų gyvenimą. Nes jis su mumis. Tada kai gali, žinoma.
Šįkart negalėjo. Vėl liko pas mus. Prisimenu, kad buvo toks nedrąsus, dabar vėl iš naujo, kol apsipras, kol ims jaustis taip, kad galvą pakeltų, domėtis kuo imtų. Ech…
Melsvis, jaunas, apie trijų metų trumputis, drūtutis, apvalainutis katinukas. Išskirtinai melsvų atspalvių rainumų, plačiaburnis, apvaliagalvis. Be naglumo, tik su nedrąsumu.
Prašom apsilankyti globos namuose, dirbam kasdien, įskaitant ir savaitgalius, ir šventines dienas, nuo 8 iki 16val. Tel.: 861232962
O mes visada laukiam ir esam be galo dėkingi už jūsų kad ir keleto eurų indėlį padedant mums padėti jiems:
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija
a.s. LT417044060002546192, SEB bankas
Mus galite paremti per PayPal:
https://www.paypal.com/cgi-bin/webscr?cmd=_s-xclick&hosted_button_id=4079633