Hmmm… man tai kaip ir viskas aišku iš to apibūdinimo, dar kai prisideda matytas vaizdas, akimirka, kai ji pamato įeinant į kiemą ir susitinka žvilgsniai ir ji tiesiog išlekia iš savęs nors kūno virpėjimas tik vos vos, bet matai kaip ji jau glėby ir laižo veidą. Vėliau, kai jau su ją globojančiu sunkiai vaikštančiu žmogumi prieinu prie jos didelio aptvaro, ji tą ir padaro – tinkline tvora man nespėjus net susigaudyti, tik prieiti ir jau galvojant per tvorą paliesti šunytę, Pūkė kaip voverė stryktelėjo, vienas atsispyrimas į tinklą ir ji pas mane glėby laižo veidą, o aš stoviu prisispaudus prie to tinklo ir negaliu atsikvošėti nuo lipšnumo ir to be galo be galo.
Joooo… meilės pas Pūkę daugiau nei pas toninį gyvūną net jei jis, tas tonas sveriantis, irgi myli taip pat, tik kad negali dėl savo svorio to taip akivaizdžiai išreikšti, tai Pūkė juk voverės vikrumo, staigumo ir žvitrumo, jai tvoras perlipti iš meilės nėra nė kas! O parodyti meilę jai lengviau nei bet kam iš mūsų kai kaustomės vien nuo minties, kad galim pasirodyti pernelyg arba per daug arba nefasoniškai ar dar kaip, nes mes mėgstam nusistatyti ribas kad… na, iš tikrųjų, tai kad apsisunkintume gyvenimą, padarytume jį sudėtingesniu ir mažiau džiaugsmingu. Tai Pūkė ne tokia – ji čia ir dabar gyvena gyvenimą, semia iš jo ir geria visomis odos poromis, netrukdo net tankus tankus, minkštas minkštas ir purus purus nuostabiai nublukinto aukso spalvos nuspalvinimu kailis. Ji visa per akis ir per džiaugsmą.
Šiai mažulytei, gal 8 kg sveriančiai, apie 3 metų grožybei reikia žmogaus.
861232962. Dabar ji vakcinuota, bus pasirūpinta jos sterilizacija.