Vyšnia

Vyšnia. Jos vardas bus Vyšnia. Kaip geriausia kas dedasi ant torto, gražiausias papuošalas.

Metų laiko, begalinio mielumo, gerumo, švelni, bendraujanti ir taip gražiai dainuojanti (įkelsiu komentaruose jos haskišką dainą), ji moka tik dainas dainuoti ir žmogų mylėti. Nors buvo ilgai ilgai kankinama – pririšta ir marinama badu. Visiškai nėra raumenų, ant kūno žaizdos, bet širdy ji ta pati – jaunutė, miela, haskio mišrūnytė gimusi tokio dailumo, kad visi alpo nuo jos neišpasakyto žavumo, vienos žydros, kitos rudos akytės, švelnių stačių ausyčių, pastelinės smėlinės spalvos snukučio. Ji buvo vienas mieliausių „vaikų”. Ir, kaip dažnai, labai dažnai būna, išdalinta/parduota/paimta, gal perdovanota, gal tuose namuose, kurių namais ir nepavadinsi buvo kankinama.